Šiandien per paskutinę pamoką pro langą išvydau greitai atslenkantį juodą debesį link mūsų. Už kelių akimirkų išgirdau stambius lašus tarškančius į palangę, atsisukusi pamačiau kaip stipriai dangus verkia. Po kelių akimirkų išgirdau riaumojimą ir išvydau blyksnius. AUDRA! Visi sėdėjo suolose susirūpinę, o aš viena sėdėjau kupinu džiaugsmo veidu, kaip klasiokas sakė: išsišiepus lyg ausų. Visi į manę žiūrėjo keistai, bet man buvo nesvaaaarbu. Galiausiai nuskambėjo skambutis ir aš bėgte bėgau link mokyklos durų. Artėjant prie jų pastebėjau vaikus slepiantis po stogeliais, žmones su lietsargiais, tai kurie visdar stoviniajo prie durų nerimaudami kaip pareis namo, o aš ir G lėkėm net nesustodamos. Vos išlindusios į lauką užuodžiau nuostabų kvapą, tokį kurio neįmanoma apsakyti, keistą kvapą.. Ir tada pasileidome per balas, nesvarbu kad buvome su gerais drabužiais ir jautėmės permirkusios mums buvo taip malonu ir linksma. Visą kelią ėjau ir bėgau kupina džiaugsmo, visą kelią juokiausi.. Šokinėjau balose ir jaučiausi kaip anuomet, kai buvau patrakusi mažylė besimurkdanti balose su plačia plačia šypsena..
2010 m. gegužės 20 d. 20:33
smagu!:) as irgi papuoliau i liuti, bet ne neketinau sleptis,o su sypsena, besimegaudama ir neskubedama ejau toliau.:)
2010 m. gegužės 20 d. 21:24
Juste - Faina, kad dar yra tokių žmonių kurie mėgaujasi lietumi o ne slepiasi nuo jo.:>